Vaikas nevalgo: 5 patarimai, kurie padės

Nustumta lėkštė, į šoną nusukta galva ir tvirtai suspaustos lūpos – vaikai maistui itin dažnai pasako griežtą „ne“. Tai nėra neįprasta, greičiau priešingai, tačiau daugeliui tėvų vaiko nevalgymas kelia didelį nerimą ir kaltę. Pataikavimas mažyliui ir derybos dėl kiekvieno kąsnelio ilgainiui paverčia virtuvę tikru mūšio lauku. Tačiau aklai veltis į šį mūšį tikrai nereikia, nes atsisakymas valgyti dažniausiai yra tiesiog vystymosi etapas, charakterio bruožas ar natūraliai sumažėjęs apetitas. Taigi, ne kovokite, o stenkitės pagerinti vaiko santykį su maistu – tam pravers šiame straipsnyje pateikti patarimai.

1. Įsitikinkite, kad vaikas nevalgo iš tikrųjų

Kartais iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vaikas nevalgo, tačiau tikrasis jo racionas gali būti gana gausus. Vaikai dažnai atsisako vakarienės ar daržovių, tačiau mielai visą dieną užkandžiauja. Sausainiai, trapučiai, tyrelės, sultys – visa tai suteikia pakankamai kalorijų. Jei vaiko raida ir augimas normalus, vadinasi, jis gauna pakankamai maistinių medžiagų. Kartais mažyliai vieną dieną neturi apetito, o kitą – suvalgo daugiau.

Išbandykite šį veiksmų planą:

- Savaitę stebėkite ir žymėkitės viską, ką vaikas valgo (taip pat ir užkandžius!). Mažų vaikų apetitas gali būti kintantis, tad stebėjimo laikotarpis padės pastebėti dėsningumus ir įvertinti, kiek iš tikrųjų maisto mažylis suvalgo.

- Jei vaikas yra kupinas energijos, žaismingas, jo raida normali ir nėra sveikatos problemų, tuomet atsisakymas valgyti greičiausiai yra tik tarpusavio kova – nepasiduokite šiai provokacijai.

- Jei vaiko kūno svoris krenta, jis skundžiasi skausmais, riboja savo maisto produktų pasirinkimą ar jaučia baimę valgyti, verta pasitarti su gydytoju.

2. Sukurkite ramią valgymo aplinką

Vaikai geba puikiai nuskaityti mūsų emocijas, tad įtampa prie stalo tikrai nepaskatins valgyti. Kąsnių skaičiavimas ar grasinimai negauti skanėsto ne tik nepadės, bet greičiausiai ir paskatins vaiką dar labiau užsispirti, o ilgainiui gali sukurti valgymo kaip nemalonios patirties atsiminimą. Norėdami to išvengti, sukurkite jaukią aplinką:

- Prie stalo sėskite visi kartu. Matydamas, kad kiti šeimos nariai valgo panašų maistą, mažylis pats užsinorės jo paragauti.

- Venkite spaudimo ir grasinimų. „Privalai suvalgyti viską“ pakeiskite į „Gal paragauk? Neabejoju, kad tau patiks!“.

- Nestebėkite ir nekomentuokite vaiko, nes tai sukels papildomą įtampą ar net konfliktus. Net jei mažylis suvalgė vos keletą kąsnių – nieko baisaus.

- Atsisakykite ekranų. Telefonai, planšetės, televizorius – visa tai dirgikliai, kurie blaško dėmesį. Valgio metu jų reikėtų vengti, nes vaikas dar tik mokosi pažinti savo kūno signalus ir jų klausytis. Maži vaikai dažnai dar net nesuvokia alkio pojūčio, kuris labai svarbus kuriant sveiką santykį su maistu.

Rami ir jauki atmosfera prie stalo ilgainiui duos puikių rezultatų ir mažylis tiesiog pradės valgyti niekieno neverčiamas. Reguliariai siūlomas maistas ir jokios įtampos – tai raktas subalansuotos mitybos link.

3. Laikykitės valgymo rutinos

Vaikai tikrai mėgsta užkandžiauti, tačiau iš pirmo žvilgsnio nekaltas sausainis automobilyje ar tyrelė parke gali padaryti meškos paslaugą. Net nedideli užkandžiai mažam žmogučiui reiškia labai daug, tad nereikėtų stebėtis, jei po užkandžių vaikas atsisako pagrindinio maisto. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų užkandžių, tiesiog sukurkite ir visada laikykitės valgymo rutinos. Klasikinis pavyzdys – 3 valgymai (pusryčiai, pietūs, vakarienė), 1 ar 2 užkandžiai (tik jei būtina), vanduo tarp valgymų (jokių sulčių, saldžių gėrimų).

Valgyti visada stenkitės panašiu metu – taip vaiko organizmas pripras, kada yra valgymo laikas, o kada – pertrauka, kai maisto jis negauna. Taip pertraukos metu palengva susiformuos natūralus alkio jausmas. Net jei vaikas atsisakė valgyti, neskubėkite kaip alternatyvos siūlyti užkandžių – tai greitai gali tapti blogu įpročiu. Geriau ramiai palaukite, kol ateis kito valgymo laikas ir tada mažylis jau bus išalkęs.

4. Įtraukite vaiką ir maisto ruošą

Tikriausiai pastebėjote, kad vaikui dažnai norisi paragauti maisto, kai jį gaminate. Tai visiškai natūralus smalsumas, tačiau galite juo pasinaudoti. Mažylis gali padėti atlikti paprastus darbus, pavyzdžiui, nuplauti daržoves ar vaisius, sudėti juos į dubenį, pamaišyti tešlą ar pasirinkti savo mėgstamą lėkštę. Taip mažyliui bus daug smagiau ragauti maisto, prie kurio paruošimo jis prisidėjo. Galimybė prisiliesti prie maisto ruošos pavers valgymą iš privalomo į smagų užsiėmimą. Be to, padėdamas mažylis anksti pradės ugdyti savarankiškumą, mokysis pasirūpinti savo poreikiais.

Dar vienas aspektas – galimybė rinktis. Žinoma, ji turėtų būti ribota, nes turėdamas visišką laisvę vaikas pasimes, jam bus sunku nuspręsti. Galite pasiūlyti porą ar kelis pasirinkimus, pavyzdžiui, norėsi morkų ar agurkų gabalėlių? Galimybė pasirinkti pačiam vaikui skambės kaip kvietimas bendradarbiauti, o tai sukels teigiamas emocijas.

5. Gerbkite vaiko ribas

Nereikėtų aklai sekti, ką vaikas valgo ir skaičiuoti maistinių medžiagų ar kąsnių. Tai dažnai iššaukia priešingą efektą ir veda į konfliktus. Svarbiausia prisiminti, kad tikslas yra ne tuščia lėkštė, o geras santykis su maistu. To pasiekti padės vaikiški valgymo indai ir galimybė rinktis, iš kurio šiandien valgyti. Kiekvieną valgymą paverskite savotišku žaidimu: pasiūlykite paragauti ne tik jau pažįstamų produktų, bet ir vieną naują, leiskite mažyliui nuspręsti kiek ir ko dėti į lėkštę ir pan.

Venkite komentuoti mažylį ar klijuoti jam etiketes, nes tai tik sukels nereikalingą įtampą. Jei vaikas maisto atsisako, nesiūlykite jo per prievartą. Galbūt jis nenori valgyti dabar, tačiau jau bus išalkęs kito valgymo metu. Vienas praleistas valgymas nėra tragedija – reikia vertinti situaciją ilguoju laikotarpiu. O maži žingsneliai kuriant teigiamą santykį su maistui ilgainiui leis ugdyti gerus mitybos įpročius.